priesaulis

príesaulis sm. (1), prýsaulis (ž.) (1) I 1. saulės šildoma vieta, įsaulis: Ema (eime), pastovėsim ažuvėjin an príesaulio – bus šilčiau Lz. Príesauly visi javai geriau auga, negu pasaũly Ck. Šyluoju príesauly Imb. Jis kap katinas mėgsta príesaulin šildytis Lš. Žemelė, išsiilsėjusi iš žiemos buities, artojų išpurenta, šildėsi priesaulyj, laukdama naujo pasėlio LzP. Šitokiam príesauly, dar šąlant, gali sėt Al. 2. saulės atšvaitas, stulpas, matomas per speigus saulėtekiu ar saulėlydžiu, saulabrolis: Saulė kartais y[ra] su tokiu prýsauliu M.Unt.